PATVIRTlNTA

Lietuvos arabų arklių augintojų  asociacijos Tarybos posėdžio  2001 m. gegužės 04 d.     (papildyta 2013 m. liepos 02 d. LAAAA Tarybos posėdžio protokolas Nr. 4)

(papildyta 2019 m. liepos 18 d. LAAAA Tarybos posėdžio protokolas Nr. 6)

(papildyta 2020 m. vasario 20 d. LAAAA Tarybos posėdžio protokolas Nr. 1)

(papildyta 2020 m. kovo 19 d. LAAAA Tarybos posėdžio protokolas Nr.2)

 

ARABŲ VEISLĖS ARKLIŲ

VEISIMO PROGRAMA

 

  1. VEISIMO PROGRAMOS TIKSLAS

 

Veisimo programos tikslas išlaikyti ir pagerinti arabų veislės arklius.

Veisimo programa bus įgyvendinta Lietuvos respublikos teritorijoje

  1. ARABŲ VEISLĖS ARKLIŲ APRAŠYMAS

Arabų veislė – seniausia iš lengvųjų arklių veislių. Senoviniuose piešiniuose, pieštuose 2000-3000 pr.m.e., pavaizduoti arkliai, panašūs į dabartinius arabų veislės arklius. Manoma, kad arabų veislės arklių protėviais gali būti laukiniai Šiaurės Sirijos, Pietų Turkijos, galbūt ir kitų Rytų valstybių žemėse gyvenę arkliai. Arabų veislė unikali tuo, kad per ilgus šimtmečius išlaikytas ir išsaugotas jos grynumas. Vidutiniai arabų veislės žirgų kūno matmenys: aukštis ties gogu – 151-153 cm, krūtinės apimtis – 178-179 cm, plaštakos apimtis – 18,7-19,3 cm. Arabų veislės arkliai išsiskiria nedidele galva, tiesiu ar įlenktu profiliu, lengvomis, dailiomis kūno formomis, išskirtine judesių elegancija, grakštumu, ištverme, lengvai valdomu švelniu charakteriu, prieraišumu. Jiems būdingos spalvos: sarta, širma, bėra, juoda. Arabų veislės arkliai jau nuo XIII a. ėmė plisti pasaulyje. Šiuo metu gausiausi jų veislynai yra Amerikoje, Europoje, Indijoje, Australijoje, Pietų Afrikos šalyse. Arabų veislės arkliais gerinamos kitos arklių veislės, iš jų išvesti: grynakraujai jojamieji, Orlovo ristūnai, peršeronai, Morgano arkliai ir kt.

 

  1. VEISIMO PLANO TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS

 

            Veislininkystė – tai teisinių, organizacinių, mokslo, selekcinių-zootechninių, ūkinių ir veterinarinių priemonių visuma gyvulių produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Jos darbo sėkmė priklauso nuo teisingų pasirinktų priemonių įgyvendinimo sprendimų.

          Arabų veislės arklių veisime turėtų būti laikomasi palaikomosios selekcijos principų, kuomet pageidaujamos savybės išsaugojamos ir tobulinamos be žymaus arklio tipo pasikeitimo.

Veisimo principai šiame plane yra:

♦ veisimas uždarų populiacijų metodu;

♦ atranka pagal patvirtintas vertinimo taisykles priimtą arklių modelį ir atrankos kriterijus;

♦ veislės heterozigotiškumą didinančios ir palikuonių kokybę gerinančios parankos metodikos diegimas;

♦ tiksli apskaita;

♦ genetinės medžiagos (spermos) kaupimas (saugojimas);

♦ veisimo tikslus atitinkančių auginimo ir treniravimo sąlygų sudarymas;

♦ veislės populiarinimo priemonių ir žirgų panaudojimo plėtra.

Labai svarbu vykdyti griežtą atranką, t.y. veislei nenaudoti mažiau gyvybingų, silpnesnės konstitucijos, blogesnio eksterjero bei nepageidaujamų savybių turinčių arklių. Kita vertus, atranka nieko nereiškia be apgalvotos parankos metodikos, kreipiančios veislę į genetinį įvairumą ir gyvybingumą. Nustatyta, kad mažose populiacijose inbrydingo didėjimas nėra tiesiogiai susijęs su populiacijos dydžiu, bet priklauso nuo veisimo schemos, kurios tikslas yra - palaikyti populiacijos genealoginę struktūrą. Praktika rodo, kad negiminingo arba saikingo giminingumo poravimu gauti arkliai suporuoti duoda žymiai geresnius palikuonis negu poruojant du inbrydingu gautus individus arba inbrydinį reproduktorių poruojant su autbrydine patele. Taip pat žinoma, kad linijų krosai duoda padidintą produktyvumą (gyvybingumą).

Veisimo schemos ir kergimo planai sudaryti taip, kad vyktų grynasis veisimas uždarų populiacijų metodu.

 

Kumelės pradedamos kergti, kai einamaisiais metais sulaukia 3 metų amžiaus.

             

Arabų arklių veisimas ir auginimas XX amžiaus pirmoje pusėje buvo vykdomas ir kontroliuojamas veislininkystės institucijų prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir Lietuvos arklių augintojų asociacijai 1994 metais įstojus į Pasaulinę arabų veislės arklių organizaciją – angl. sutrumpintai WAHO, arabų veislės arklių apskaita ir veislininkystės vystymo sistema yra pilnai priderinta prie WAHO reglamento.

              

          Lietuvoje veisiamų ir auginamų arabų veislės grynakraujų arklių veisimas ir dokumentų tvarkymas yra vykdomas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus ir patvirtintas veisimo programas bei WAHO reikalavimus, patvirtintus 2006 m. liepos 5 d. (paskutinis atnaujinimas 2019 m.) „Taisyklės ir reikalavimai kilmės knygos sukūrimui ir vedimui įtraukiant pagrindines taisykles ir reikalavimus, taikomus dirbtiniam apvaisinimui ir embriono bei kiaušialąstės transplantavimui ir taisyklės transportui“.

 

 

          Lietuvos arabų arklių augintojų asociacijoje (toliau – LAAAA) yra 116 arabų veislės arkliai, kuriuos laiko: 7 asociacijos nariai ir 69 laikytojai.  Visi arabų veislės grynakraujai arkliai turintys kilmės patvirtinimą ir neturintys nepageidaujamų ydų privalo būti registruojami, nepriklausomai ar savininkas yra asociacijos narys ar ne (skiriasi tik mokesčiai).

         

Veisėjui neturint kergimui pageidaujamo eržilo ar kumelės, asociacijai tarpininkaujant, galima išsinuomoti eržilą ar kumelę iš bet kurio WAHO nario. Kilus poreikiui, esame susitarę su Lenkijos arabų veislės arklių augintojų asociacija, kad galime naudoti iš jų turimų kelių šimtų eržilų, esant poreikiui mums tinkamų linijų 6 eržilus: Bairathar 1813 m. per linijos tęsėją Arax (Amurath Sahib – Angara) ir Ibrahim 1899 m. Eukaliptus 1974 m. Tai jau darėme 2007 metais susižeidus veisimo programoje ir kergimui naudojamam eržilui Sapnui. Iš Lenkijos išsinuomojome eržilą Grafik 1996 m. ir naudojome kergimui bei spermos šaldymui.

          Remiantis aukščiau išdėstytu Ne = 4 x 52 x 50 / (52 + 50) = 101,96

 

  • 52 x 50 = 2600
  • 2600 x 4 = 10400
  • 52 + 50 = 102
  • 10400 / 102 = 101.96

 

Jeigu anksčiau veisimui naudojome tik rusiškos kilmės arabų veislės žirgus, tai pastaruoju metu išsiplėtė jų genetinis fondas. Veisimui naudojami rusiškos, lenkiškos bei egiptietiškos kilmės eržilai. Panašaus genetinio fondo yra ir kumelės. Tai leidžia tobulinti arabų veislės arklių tipingumą, eksterjerą ir darbingumą.

Veisime naudojame penkias eržilų linijas: Bairactar, Saklawi I, Kuhailano Haifi, Denouste, Ibrahim,  bei aštuonių šeimų kumeles: Selmos, Saharos, Carabine, Bint Hadba el Saghiros, Gazellos, Milordkos, Rodanios, Feridos.

           

BAIRACTAR 1813 m. linija tęsėsi per jo proanūkį – bėrą Arax (Amurath Sahib-Angara), kuris gimęs Lenkijoje 1952 metais. Arax – tipingas kocheilanas, masyvus, turėjo puikų gulbišką kaklą. Pagrindiniu linijos tęsėju buvo jo sūnus Nabeg (Arax-Nomenklatūra). UAB “Vilniaus žirgynas” buvo įsigijęs Nabego sūnų Magdan (Nabeg-Molva). Ši linija yra progresuojanti linija. Ji turi pakankamą kiekį gerų reproduktorių jos vystymui ir tobulinimui (kergimui naudojami - Bosas, Abatas, Sapnas, Ažūras, Atlasas).

SAKLAWI I 1886 m. linija –  Mounir, Sief Al Arab, Makhul Ben Ramon, Al Namar, Al Asif.

KUHAILANO HAIFI 1923 m. linijos pagrindinis tęsėjas yra eržilas Sniegas.

DENOUSTE 1921 m. linijos tesėjas eržilas Korej, sartas, gimė 1939 m. Tersko žirgyne. Jis skyrėsi harmoningu kūno sudėjimu, stipria konstitucija, gerais judesiais ir kojų tvirtumu. Dauguma jo vaikų teisingo eksterjero, labai tipingi ir sausi, išsiskiria gerais judesiais. Gerą prieauglį davė ir šios linijos tęsėjas eržilas Kankan širmas, 1954 m., kurio sūnaus Prizrak sūnų eržilą Plank ARG 101, šios linijos tęsėją, UAB “Vilniaus žirgynas” nusipirko Latvijoje (kergimui naudojami - Avilys, Suvenyras).

IBRAHIM 1899 m. linija.Šios linijos teėjai yra Aristokrtas, Grafas-M

 

 

8 kumelių šeimos:

SELMA 1865 m. (217 TAKTIKOS rusų vadinama) šeima – Agila, Agava, Airika, Alyva, Akacija, Alka, Angola, Alauša, Arta, Aukštuma, Adrijana, Automatika, Aluona.

SAHARA apie 1840 m. (MAMMONOS rusų vadinama) šeima – Venta, Vilija, Vaisra, Balandė, Belgija, Balerina, Vilkija, Britė, Balerina.

CARABINE 1925 m. šeima – Sniegena, Sena, Stichija, Salvija, Sevana, Sakura, Spurga, Samara.

BINT HADBA el SAGHIRA 1912 m. šeima – Optika, Odė, Gvinėja, Gepara, Odilė, Gubernija, Galaktika, Garmonija, Gairė.

 GAZELLA apie 1840 m. (TARASZCZA rusų vadinama) šeima –  Vesta, Vika, Veta, Vilnia, Vakuolė, Vijola, Vokė, Verona, Vėtra.

MILORDKA 1816 m. (KOALICJA rusų vadinama) šeima – Palanga, Palma, Panama, Plungė, Palaukė, Persija.

RODANIA 1869 m. šeima – A. Roma, Galilee K. Latifah.

FERIDA 1886 m. šeima – Galilee K. Sahara.

 

 

 

  1. LIETUVOS ARABŲ VEISLĖS ARKLIŲ KILMĖS KNYGA, ARKLIŲ REGISTRACIJOS TVARKA, KILMĖS PATVIRTINIMAS.

 

          Arabų arklių veisimas ir auginimas XX a. pirmoje pusėje buvo vykdomas ir kontroliuojamas veislininkystės institucijų prie žemės ūkio ministerijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir 1994 m. Lietuvos arklių augintojų asociacijai įstojus į Pasaulinę arabų arklių veislės organizaciją – angl. sutrumpintai WAHO arabų veislės arklių apskaita ir veislininkystės vystymo sistema yra pilnai priderinta prie WAHO reglamento (toks reikalavimas yra stojant į WAHO).

Taisyklės skelbiamos www.waho.org

          Arabų arklių veislės kilmės knyga vedama anglų ir lietuvių kalbomis.

          Arabų arklių veislės kilmės knygą tvarko Lietuvos arabų arklių augintojų asociacija (LAAAA) VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinės sistemos duomenų bazėje. Veislinių arklių kilmės knygų vedimo tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais arklių veisimą, tapatybės nustatymą, registravimą, veislinės vertės nustatymą ir kilmės knygų tvarkymą, pilnai priderintą prie WAHO reikalavimų.

          Arklio veisėjas yra atsakingas už pirminių duomenų teisingumą. Į kilmės knygą arkliai rašomi augintojui pateikus prašymą įtraukti arklį į kilmės knygą. Kergimo pažymėjimas yra būtinas norint arklį įtraukti į duomenų bazę ir įrašyti į KK (kilmės knygą).

          Kiekvienas arklys kurio kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veisliniams gyvuliams keliamus reikalavimus, gali būti įrašomas į arabų arklių veislės kilmės knygą.

          Į arabų veislės arklių kilmės knygą įrašomi tik grynakraujai arabai gavus kilmę patvirtinančius tyrimus. Visiems po 2018 m. sausio 1 dienos gimusiems kumeliukams kilmės patvirtinamas atliekamas tik DNR metodu.

Išimtinais atvejais, kai kumeliuko tėvų DNR nėra galimybės ištirti, galima taikyti kraujo grupių nustatymą.

         

Kilmės knygoje arkliai registruojami įrašant juos po jų motinų įrašu, tokiu būdu akivaizdžiai matomas kiekvienos kumelės prieauglis (arba jo nebuvimas) per visą jos gyvenimą;

 

Reikalavimai kilmės knygoms:

 

  1. Grynakraujų arabų veislės arklių kilmės knygose turi būti įrašomi tik grynakraujai arabų veislės arkliai, išleidžiant knygas atskirais tomais nuo kitų veislių;
  2. Kilmės knygose turi būti įrašytas teiginys, kad jos yra vedamos laikantis WAHO taisyklių ir nuostatų. Rekomenduojama standartinė frazė: „Ši kilmės knyga yra sudaryta remiantis PASAULIO ARABŲ ŽIRGŲ ORGANIZACIJOS TAISYKLĖMIS IR NUOSTATOMIS“.
  3. Kilmės knygos turi būti įrištos, o kiekvienas puslapis sunumeruotas. Knyga negali būti bloknoto tipo, t. y. sudarytos iš įdedamų (nuplėšomų) lapų. Turi būti užrašytas pavadinimas ir adresas, išleidimo data, tomo numeris ir kokį laikotarpį apima knygos įrašai. Pavadinimas ir tomo numeris turi būti įrašytas ant knygos viršelio. Kilmės knyga gali būti pateikiama .pdf formatu.
  4. Kiekvieno arklio pagrindiniame aprašyme privaloma pateikti šiuos duomenis: vardą, registravimo numerį, lytį, spalvą, gimimo datą, tėvo vardą ir registravimo numerį, motinos vardą ir registravimo numerį, augintojo pavardę.

 

Kiekviename tome turi būti:

  1. Visų registruotų kumelių prieauglio sąrašas einamuoju laikotarpiu:
  2. Visų registruotų eržilų palikuonių sąrašas einamuoju laikotarpiu;
  3. Skyrius importuotiems arkliams su atskiromis dalimis importuotiems eržilams ir importuotoms kumelėms, nurodant pilną informaciją apie šalį, kurioje jie gimė, registravimo duomenis iš eksportuojančios šalies kilmės knygos, augintojo pavardė. Ir dar negimusio vaisiaus importas (in utero) taip pat turi būti įrašytas šiame skyriuje;
  4. Skyrius eksportuotiems arkliams nurodant į kokią šalį jie buvo eksportuoti, viską surašant pagal eksportavimo metus bei abėcėlės tvarka pagal šalį;
  5. Skyriai arkliams, kurie nugaišo arba buvo išimti iš apyvartos (jei žinoma) nuo ankstesniojo laiko tomo išleidimo laikotarpio;
  6. Abėcėlinė arklių rodyklė su nurodytais puslapiais;
  7. Skaitmeninė arklių rodyklė su nurodytais puslapiais;
  8. Ankstesnės kilmės knygos spausdinimo bei kitų klaidų ištaisymai;
  9. Sąrašas sutrumpinimų, ISO kodų ir kilmės knygoje naudojamų kodų su paaiškinimais.

 

Kilmės knygų tomai turi būti išleidžiami reguliariai:

Privaloma WAHO taisyklė: nariai turi išleisti ir išplatinti savo kilmės knygas ne rečiau nei kas 4 metai

 

LAAAA į kilmės knygas, pateikus savininkui prašymą, privalo įrašyti visus tinkamus arklius esančius jos administruojamoje teritorijoje.

 

          Vienoje šalyje arba regione gali veikti tik vienas registruojantis WAHO narys.

 

          Arklių registracija būtina siekiant sėkmingai vykdyti arklių veislininkystę. Sukergus kumelę yra pildomas kumelės kergimo pažymėjimas. Jį pildo eržilo savininkas ir išduoda kumelės savininkui. Pažymėjime nurodoma kumelės vardas, veislė, KK Nr., kumelės savininkas, eržilo vardas, veislė, registro Nr., eržilo savininkas, visos kergimo datos. Jeigu kumelė buvo kergiama nekontroliuojamu kergimu, įrašoma eržilo paleidimo į bandą ir išėmimo iš bandos datos.

          Gimus kumeliukui, kumelės savininkas per 7 dienas užpildo kumeliukų atsivedimo liudijimą ir kumeliukas paženklinamas mikroschema. Išryškėjus žymėms bet ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo atvedimo datos (arba prieš kumeliuko perkėlimą į kitą laikymo vietą) kumeliuko savininkas kreipiasi į paslaugų teikėją dėl AŽ-1 formos užpildymo. Visi arkliai, atvesti iki 2009 m. birželio 31 dienos ir kuriems pasai buvo išduoti po 2009 m. gruodžio 31 dienos turi būti paženklinti mikroschemomis.

          Pasikeitus arklių savininkui yra pildoma GŽ-2 forma (pranešimas apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą). Arkliui kritus pasas privalo būti grąžinamas VĮ ŽEMĖS ŪKIO INFORMACIJOS IR KAIMO VERSLO CENTRUI.

 

  1. ARKLIŲ KOMPLEKSINIS VERTINIMAS

 

Arklių vertinimo tikslas – įvertinti arklius pagal visą požymių kompleksą, nustatyti veislinę vertę ir atrinkti veisimui pačius geriausius. Arklių vertinimui kiekviena pripažinta arklių veislininkystės institucija sudaro ekspertų komisiją. Vertinimo duomenys įrašomi veislininkystės apskaitos dokumentuose, naudojami išduodant kilmės sertifikatus bei įrašant į kilmės knygas.

 

ARKLIAI ĮVERTINIMUI PRISTATOMI ŠIOSE GRUPĖSE:

 

1 gr. – Eržiliukai – 1 metų ;

2 gr. – Eržiliukai – 2 metų;

3 gr. – Eržiliukai – 3 metų).

 

4 gr. – Kumelaitės – 1 metų ;

5 gr. – Kumelaitės – 2 metų;

6 gr. – Kumelaitės – 3 metų).

 

7 gr. – Kumelės – 4-6 metų) ;

8 gr. – Kumelės – 7-10 metų imo;

9 gr. – Kumelės –11 metų ir vyresnės ;

 

10 gr. Eržilai – 4-8 metų ;

11 gr. Eržilai – 9 metų ir vyresni..

 

 

KAIP  VERTINAMA :

 

Arkliai vertinami ir palyginami pagal anksčiau minėtas grupes ir rezultatai surašomi į nustatytą formą (1 lentelė).

Iš pradžių į maniežą įvedami 1 grupės arabų veislės arkliai - 1 metų eržiliukai ir vedami ratu. Vertintojams juos apžiūrėjus, jie išvedami iš maniežo ir įvedamas vertinimui pirmas minėtos grupės eržiliukas (pagal iškabintą sąrašą).

Jis pastatomas (1 schema – a) prieš vertintojus  šonu, laikantis saugaus atstumo. Vertintojams jį įvertinus ir paprašius, jis vedamas nuo vertintojų tiesiai žingsniu pirmyn ir atgal (1 schema - b), po to risčia pirmyn, atgal (žmogus neužstoja žirgo). Po to eržiliukas vedamas į trikampio aikštelę, vedamas į kairę pusę (1 schema – c) žingsniu du ratus ir po to risčia du ratus. Vertintojams pasakius, paleidžiamas laisvėje.

 

 

 

1 schema

                                  

                                    Vertintojai

Tokiu būdu vertinami ir palyginami  visų grupių arabų veislės arkliai.

 

Vertinimo-palyginimo metu iš 1 - 3 grupių nustatoma po 2 geriausius arabų veislės arklių eržiliukus, iš jų - eržiliukų čempionas, rezervinis čempionas. 2 geriausi arabų veislės arklių eržiliukai apdovanojami piniginiais prizais.

 

Vertinimo-palyginimo metu 4 - 6 grupėse nustatoma po 2 geriausias arabų veislės arklių kumelaites, iš jų - kumelaičių čempionė, rezervinė čempionė. 2 geriausios arabų veislės arklių kumelaitės  apdovanojamos piniginiais prizais.

 

Vertinimo-palyginimo metu 7 - 9 grupėse nustatoma po 2 geriausias arabų veislės arklių kumeles, iš jų - kumelių čempionė, rezervinė čempionė. 2 geriausios arabų veislės arklių kumelės apdovanojamos piniginiais prizais.

 

Vertinimo-palyginimo metu 10 - 11 grupėse nustatoma po 2 geriausius arabų veislės arklių eržilus, iš jų - eržilų čempionas, rezervinis čempionas . 2 geriausi arabų veislės arklių eržilai apdovanojami piniginiais prizais.

 

 

 

 

 

 

1 lentelė

 

 

Scale of grading

Multiplier

Max points

Judge‘s marks

(teisėjų vertinimas)

 

(vertinimo

(koeficientas)

(maksimum balų)

 

 

Specification

skalė)

 

 

 

 

 

 

 

 

Grades

Points

(Bendras

 

 

 

(įvertinimai)

(balai)

vertinimas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Type (tipas)

1- 5

6

30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Movement

1- 5

5

25

 

 

(Judesiai)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Head, neck

1- 5

3

15

 

 

(galva, kaklas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Body, top line

1- 5

3

15

 

 

(kūno linijos)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Legs

1- 5

3

15

 

 

(kojos)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Total

 

100

 

 

 

(viso suma)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. DARBINGUMO ĮVERTINIMAS

 

Arabų veislės arklių darbingumas vertinamas šių tipų renginiuose:

Konkūruose,

dailiojo jojimo,

trikovės,

ištvermės jojimo,

važiavimo kinkiniais,

lygiosiose lenktynėse.

Reikalavimai atskiriems renginių tipams yra tokie kaip nustatyta FEI.

Arabų veislės arkliai dėl gero eksterjero ir didelio darbingumo Lietuvoje auginami,  kaip rašė Aleksas Vaškelis, nuo XIX amžiaus pradžios ir buvo naudojami kitų veislių gerinimui. Įkurus Lietuvoje eržilų depus, o vėliau juos reorganizavus į Valstybinius žirgynus, padidėjo šios veislės arklių skaičius ir jų panaudojimas arabų veislės žirgams būdingose varžybose (lenktynėse bei ištvermės varžybose, kur šios veislės arkliai yra nepralenkiami). Dalyvauja šou vertinimuose bei WAHO pereinamojo prizo konkursuose. Ypač arabų arklių auginimu Lietuvoje susidomėta po Lietuvos arklių augintojų asociacijos (o ji buvo įkurta dėl įstojimo į Pasaulinę arabų arklių augintojų organizaciją įstojimo) į WAHO 1994 metais. Nuo to laiko arabų arklių veisimas vykdomas pagal šios tarptautinės organizacijos reglamento reikalavimus. Kas keturi metai išleidžiama kilmės knyga, darbingumo vertinimai bei veislininkystės programos vykdymas tvarkomas laikantis Lietuvos ir tarptautinių reikalavimų.

Arabų veislės arkliams yra trys pagrindinės kryptys: lenktynės, ištvermė, šou. Bet jie (dalyvauja ir kitų žirginio sporto šakų varžybose. Arabų veislės arklių darbingumo įvertinimui reikalingas metinis minimalus varžybų - bandymų skaičius yra ne mažiau 7.

 

 

Parengė:

Stasys Svetlauskas